- šviedrus
- šviedrùs, -ì adj. (4) NdŽ
1. žr. šveitrus: Šitas šviedrus viedrelis vandeniui nešt Gs. Josiu aš vainelėn tolimon šalelėn, guldysiu galvelę po šviedria šoblele KrvD50(Mrk). Gediminas nusitvėrė šviedrią ietį B.Sruog. ║ poez. šviesus, skaistus: Susikūriau šviedrią ugnį ir pinu dainas prie jos B.Sruog. Švento Jono šviedrios naktys B.Sruog.
2.
šviẽdriai adv. skardžiai (?): Kad ji (šoblelė) nerūdytų, šviedriai kad skambėtų ir galveles aguonėles šviedriai kad kapotų KrvD49(Mrk).
Dictionary of the Lithuanian Language.